Obtest: "997" Lyrics

Ragaudami kraujo raudonus lasus

Is naujo atgyja ginklai

Pabunda, prisikelia karo vadai

Uzstaugia isalke vilkai...

Vytie! pusk ragan!

Kviesk visus vyrus karan!

Pusk! Pusk stipriau!

Ibaugink atejunus!

Ridenas makaules lenku,vokieciu

Ir mums svetimuju dievu

Klupojo pries prusa sunu pranasai

Drebejo nuo juju sunu

Dink! Ten is kur atejai! Dink!

Mirk! Atsibastes sunie! Mirk!

Galask ginklus astriai!

Karda kelk aukstai!

Kraujo negailek!

Tiek amziu gyvavus didinga tauta

Valdyta valdovu garsiu

Isnyko prilietus kryziuota ranka

Bet vis dar rusena liepsna mumyse

Kas pardave mus, kas gi pardave mus?

Po tukstancio metu kovu kruvinu

Atminus savuosius vardus

Barzdoti valdovai sugris is dausu

Atkersyt uz savo sunus

Po tukstancio metu...po tukstancio metu kovu...

Bukit pagarbinti kariai,

Kovoje tiek ilgai,

Iseje milzinai...

Jei suklupo karzygiai

Pasidave vadai,

Buk tas, kuris nesuklupo!

Po tukstancio metu kovu